Istorija



Paneriai tarpukariu - vilniečių vasarvietė

Tarpukariu kalvota ir miškinga Aukštųjų Panerių vietovė - nuo šiaurės vėjų saugoma Panerių erozinio kalvyno - buvo vilniečių mėgstama vasarvietė. Fotografas Janas Bulhakas (1876-1950) Panerius buvo pavadinęs "nuostabiuoju Vilniaus brangakmeniu". 1932 m. remiantis tuo metu populiaria architekto Ebenezerio Howardo miesto-sodo koncepcija čia pradėta kurti gyvenvietė, turėjusi suderinti miesto ir kaimo privalumus vienoje vietoje. Gyvenvietei buvo suteiktas Lenkijos ir Lietuvos karalių dinastijos Jogailaičių (Jagiellonowo) pavadinimas. Plečiant Jogailaičius planuota koncentruotis į sveikatingumo ir sporto sričių vystymą. 1939 m. Paneriams suteiktas kurorto statusas.

Antrojo pasaulinio karo pradžia

Darnią Panerių plėtrą nutraukė Antrasis pasaulinis karas. 1939 m. rugsėjo 1 d. nacių Vokietija užpuolė Lenkijos Respubliką. Pagal slaptą Ribentropo ir Molotovo susitarimą rugsėjo 17 d. į Lenkiją įsiveržė ir Sovietų Sąjungos kariuomenė, kuri rugsėjo 19 d. užėmė Vilnių. Pagal 1939 m. spalio 10 d. Lietuvos ir Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartį, Vilnius buvo grąžintas Lietuvai, pagal kurią Lietuva sutiko įsileisti į šalį sovietų sausumos ir oro pajėgų dalinius. Nepraėjus nė metams 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga Lietuvą okupavo. Į rytus nuo Jogailaičių buvo įkurdintas sovietų karo aviacijos lauko aerodromas, kuriam aptarnauti pradėta į statyti degalų bazė.

Degalų bazės statybos Paneriuose

Per keletą mėnesių, dirbant dvejomis pamainomis, vietovėje, kuri darbininkų ir vietos gyventojų buvo vadinama "baze" buvo iškastos septynios 5-7 m. gilio ir 20-35 m. skersmens duobės, kuriose turėjo būti įrengtos cisternos degalams bei šias duobes jungusios tranšėjos, į kurias turėjo būti įleisti vamzdžiai degalams tekėti. 2-3 duobių sienas spėta iškloti lauko akmenimis. Į teritoriją nutiestos dvi siaurojo geležinkelio atšakos. 5 ha teritorija, kaip karinis objektas, buvo apsupta tvora su spygliuota viela viršuje, Iš viso degalų bazė užėmė 30 ha teritoriją. Tačiau jos įrengimo darbų baigti nespėta dėl nacių Vokietijos įsiveržimo 1941 m. birželio 22 d.

Paneriai - Holokausto vieta

„Žmonių žiaurumo istorija visiškai subjaurojo šį [Panerių] vardą ir užgožė senąjį jo žavesį“, - rašė lenkų ir lietuvių rašytojas Czeslawas Miloszas. 1941-1944 m. Paneriai tapo vienu ryškiausiu nacių teroro taškų Europoje, pasak kito lenkų rašytojo Jozefo Mackiewicziaus, "neregėto siaubo įsikūnijmu". Nuo 1941 m. iki 1944 m. liepos Paneriuose buvo sušaudyta iki 70 tūkst. žmonių. Absoliučią aukų daugumą sudarė Vilniaus ir rytų Lietuvos žydai. Paneriai - tai "Lietuvos Jeruzalės" kapas. 1942-1943 m. dėl politinių priežasčių čia sušaudyta iki dviejų tūkstančių lenkų antinacistinio pasipriešinimo kovotojų, keli tūkstančiai į vermachto nelaisvę patekusių sovietų kareivių, taip pat romų, naciams nepaklususių lietuvių karių ir kt.

Grįžti į žemėlapį