Paminklas Lietuvos vietinės rinktinės kariams
Paminklas Lietuvos vietinės rinktinės kariams (archit. Algis Mikėnas, skulpt. Juozas Šlivinskas) 2004 m. birželio 18 d. Paneriuose iškilo šios rinktinės karių sąjungos ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijos iniciatyva.
Paminkle yra įrašas: „ŠIOJE VIETOJE / 1944 M. GEGUŽĖS MĖN. 17–21 D. / VOKIEČIŲ KARIUOMENĖS SS DALINIAI / SUŠAUDĖ 86 LIETUVOS VIETINĖS / RINKTINĖS KARIUS / SAVANORIUS“.
1944 m. vasario 1 d. nacių Vokietijos SS ir policijos vado štabui leidus, nepriklausomos Lietuvos generolas Povilas Plechavičius (1890–1973) ėmė formuoti karinį dalinį kovai su sovietų ir lenkų partizanais Rytų Lietuvoje. Vietinę rinktinę turėjo sudaryti 20 batalionų po 800 karių. Iš viso buvo suformuoti 13 batalionų po 750 kareivių. Lietuvių slapta viltasi, jog dalinys taps būsimos Lietuvos kariuomenės branduoliu.
Septyni Rinktinės batalionai balandį–gegužę buvo perdislokuoti į Rytų Lietuvą, kur tuo metu aktyviai veikė gerai organizuoti, gausūs, vietos gyventojų palaikomi Armijos krajovos daliniai. Per trumpą laiką menkai apmokyti, prastai ginkluoti, menkai amunicija aprūpinti ir nedidelėmis grupėmis po plačią teritoriją išskirstyti Rinktinės batalionai patyrė skaudžių pralaimėjimų.
Jau 1944 m. gegužės 9 d. gen. P. Plechavičiui buvo įsakyta jam pavaldžios Rinktinės batalionus pervesti Ostlando SS ir sričių komisarų žinion, pervadinti juos „pagalbiniais policijos batalionais“ ir perrengti SS policijos dalinių uniforma. P. Plechavičiui nesutikus, 1944 m. gegužės 15 d. jis drauge su rinktinės štabo viršininku O. Urbonu buvo iškviesti į SS štabą ir čia pat suimti, o pats štabas, veikęs Kaune, užimtas. 52 Rinktinės karininkai (tarp jų aukščiausi Rinktinės vadai) buvo įkalinti nacių koncentracijos stovykloje Salaspilyje, 106 kariūnai išvežti į nacių koncentracijos stovyklą Štuthofe, 983 kariai išvežti į nacių koncentracijos stovyklą Oldenburge, 3500 išvežta į priešlėktuvinės gynybos tarnybą Vokietijoje, 86 sušaudyti Paneriuose ir Marijampolėje.