Masinių žudynių duobė

Šioje 35 m skersmens ir daugiau nei 5 m gylio (apie 8000 m³ talpos) duobėje, 1944 m. vasarą masinių žudynių vietą tyrusios Sovietų Ypatingosios komisijos duomenimis, galėjo būti nužudyta ir užkasta apie 25 000 žmonių.

Nacių surinktos palaikų degintojų komandos nario (Sonderkommando 1005A) Abraomo Bliazerio liudijimu, šioje duobėje buvo užkasti sušaudyti žmonės iš Vilniaus gete buvusių senelių ir našlaičių vaikų namų bei geto ligoninės pacientai su gydytojais. Duobėje taip pat užkasta sovietų karo belaisvių su karinėmis uniformomis. Pasak A. Bliazerio, duobė buvo užpildyta keliais sluoksniais sušaudytųjų: apatiniame sluoksnyje buvo 1941 m. aukos, o vėlyviausios aukos – iš 1943 m. Buvo aptikti keli sluoksniai su karo belaisvių palaikais.

Įgyvendinant Panerių memorialo teritorijos architektūrinio sutvarkymo projektą, 1985 m. prie šios duobės buvo pastatytas akmeninis ženklas su įrašu lietuvių ir rusų kalbomis: „Čia buvo deginami iš žudynių vietų iškasti lavonai“. Įrašas nėra tikslus, nes ekshumuoti aukų palaikai duobėse nebuvo deginami, bet iškeliami ir kraunami į 4–5 m aukščio laužus šalia duobių. Aukų pelenai buvo suberiami atgal į duobę arba šalia duobių sumaišomi su smėliu. Žinoma, kad prie šios duobės buvo 5 deginimo laužai.

Duobės pylimai smarkiai apardyti, greičiausiai 1944 m. Duobę supantis reljefas sunaikintas 1985 m. įgyvendinant Panerių memorialo architektūrinio sutvarkymo projektą. Išliko tik vakarinio pylimo fragmentas.