Pagrindiniai vartai į masinių žudynių vietą
Patekti į masinių žudynių teritoriją, tuomet vadintą baze, buvo galima per trejus vartus. Pagrindiniai vartai buvo šiaurės vakarinėje teritorijos dalyje, nuo Vilniaus-Gardino plento pusės. Ant vartų kabėjo įspėjamasis užrašas vokiečių kalba, draudžiantis patekti į teritoriją tiek civiliams, tiek kariškiams. Ant stulpų, laikiusių žudynių teritoriją juosusią spygliuotą vielą, buvo pritvirtinti užrašai vokiečių kalba, įspėjantys apie minų pavojų „Minen. Lebens-Gefahr“. Vidinėje vartų pusėje stovėjo teritoriją saugojusių SS ir SD grupių barakai. Nacių suformuotos palaikų degintojų komandos (Sonderkommando 1005A) nario Abraomo Bliazerio liudijimu, bazę saugojo vidinė ir išorinė sargyba.
Pagrindiniai vartai į bazę buvo įrengti 5–6 m atstumu nuo pagrindinio kelio. Iš šonų šie vartai turėjo iki šių dienų išlikusius pylimus. Pro šiuos vartus į masinių žudynių vietą buvo suvaromos aukos.