Paminklas Jagomastų šeimai
Paminklinis akmuo, įamžinantis nacių saugumo policijos 1941 m. rugpjūčio 21–23 d. Paneriuose nužudyto Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, bibliofilo, knygnešio, spaustuvininko, leidėjo Enzio Jagomasto ir jo šeimos atminimą, buvo pastatytas 1996 m. tuomečio Panerių memorialo vadovo Algio Karoso iniciatyva, minint 55-ąsias Jagomastų žūties metines. Paminkle yra iškaltas įrašas: „MAŽOSIOS LIETUVOS / SPAUDOS LEIDĖJO IR PLATIN- / TOJO ENDZIO JAGOMASTO IR / JO ŠEIMOS, NUŽUDYTOS 1941 08 23 / ATMINIMUI“. 2001 m. liepą paminklas buvo rekonstruotas (archit. Julius Masalskas, skulpt. Gintas Šuminas).
Statant paminklą talkino Kraštotyros draugijos nariai, Lietuvos sausumos kariuomenės brigados „Geležinis vilkas“ kariai ir kt. Ilgus metus šios simbolinės kapavietės priežiūra rūpinosi Paneriuose gyvenusi Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios parapijietė Rūta Hakaitė. Šiandien paminklo aplinkos tvarkymu reguliariai rūpinasi Vilniaus evangelikų reformatų draugijos nariai.
1933 m. pradžioje į valdžią Vokietijoje atėjus A. Hitleriui, prasidėjo sparti valstybės administracijos ir visuomenės nacifikacija. Nacių nemalonėje atsidūrė ir lietuvių teisių gynimu Rytų Prūsijoje žinoma Jagomastų šeima. 1935 m. Klaipėdoje vykstant karinį perversmą Klaipėdos krašte bandžiusių organizuoti nacių Ernsto Neumanno ir Theodoro Zasso teismui, minia išdaužė Jagomastų namo Tilžėje langus, ketino sunaikinti greta buvusią spaustuvę „Lituania“. 1940 m. Tilžės gestapo paliepimu teko nutraukti lietuviško laikraščio Naujasis Tilžės keleivis leidimą, o patiems Jagomastams liepta išsikelti. 1940 m. spalio 30 d. jie atvyko gyventi į sovietų okupuotą Vilnių. Naciams okupavus Lietuvą, 1941 m. rugpjūčio 21 d. Ona Jagomastaitė (1900–1941) su vyru Emiliu Vilmantu-Mecklenburgu buvo suimti ir kitą dieną sušaudyti Paneriuose. Rugpjūčio 23 d. Paneriuose buvo sušaudyti ir Enzis Jagomastas su žmona Ana Morta (1870–1941), sūnūs Dovas (1904–1941) ir Jurgis (1917–1941). E. Jagomasto sūnus Emilis tuo metu gyveno Vokietijoje. Tolimesnis jo likimas nėra žinomas.
Enzis Jagomastas
1870 m. kovo 22 d. Lumpėnuose (dab. Šilutės r.) gimęs E. Jagomastas 1884–1889 m. mokėsi spaustuvininko amato Otono fon Mauderodės spaustuvėje, kuri leido laikraščius bei knygas lietuvių kalba. Ši spaustuvė lietuviškos spaudos draudimo metais (1865–1904) buvo didžiausia knygų leidykla, spausdinusi leidinius Didžiajai Lietuvai. 1896–1941 m. E. Jagomastui Tilžėje priklausė nuosava spaustuvė, kurią savininkas 1912 m. pavadino „Lituania“. Ši spaustuvė be kitų knygų leido laikraštį Aušra (1897–1899) ir Naujasis Tilžės keleivis (1924–1940). E. Jagomastas, aktyvus visuomenininkas, priklausė daugeliui lietuvių draugijų, tarp jų ir Tilžės – tuo metu svarbaus lietuvininkų kultūros centro – lietuvių giedotojų draugijai, turėjusiai reikšmingos įtakos lietuvininkų tautinės savimonės palaikymui. Jagomastų namai Tilžėje tapo tautiškai susipratusių lietuvininkų traukos centru.
Ona Jagomastaitė ir Emilis Mecklenburgas
Vyriausioji E. Jagomasto dukra Ona Jagomastaitė (1900–1941), įkvėpta tėvo veiklos, tapo aktyvia Mažosios Lietuvos visuomenės veikėja. Nuo 1920 m. dirbo tėvo spaustuvėje, tapo jo pagalbininke, laikraščio Naujasis Tilžės keleivis redaktore. O. Jagomastaitės redaguojamame laikraštyje pasirodydavo nemažai politinių straipsnių, kurie 1933 m. įsigalėjusiam nacių režimui buvo nepriimtini. Nuo 1936 m. O. Jagomastaitei buvo uždrausta redaguoti, todėl teko dirbti slaptai. Įsimintina Onos ir Emilio Mecklenburgo istorija. Dirbdama tėvo spaustuvėje, O. Jagomastaitė susipažino su Tilžės merijos darbuotoju E. Mecklenburgu. Jo mama buvo lietuvė (mergautine pavarde Vilmantaitė). Nepaisydamas neigiamo nacių administracijos nusistatymo ir pakartotinių įspėjimų, E. Mecklenburgas vedė Oną ir dėl to buvo atleistas iš darbo. Tapęs Emiliu Vilmantu-Mecklenburgu, Onos vyras tapo Jagomastų šeimos nariu, dirbo uošvio spaustuvėje, drauge išgyveno šios šeimos likimą.
Dovas Jagomastas
Visuomeninėje Mažosios Lietuvos veikloje dalyvavo ir straipsnius Naujajam Tilžės keleiviui rašė ir Dovas Jagomastas (1904–1941). Nuo 1937 m. jis oficialiai vadovavo spaustuvei „Lituania“, o po priverstinio persikėlimo į sovietų okupuotą Lietuvą 1940 m. įsidarbino tuometinio Vilniaus liaudies universiteto vokiečių kalbos lektoriumi.
Jurgis Jagomastas
Jauniausiasis sūnus Jurgis Jagomastas (1917–1941), baigęs Tilžės gimnaziją, studijavo humanitarinius mokslus Vytauto Didžiojo universitete. 1940–1941 m. dirbo Vilniaus universiteto bibliotekoje.
Emilis Jagomastas
Apie viduriniojo sūnaus Emilio Jagomasto (g. 1910) gyvenimą turima mažiausiai duomenų. Žinoma, kad išėjęs iš tėvų namų Tilžėje jis apsigyveno Drezdene. Tolimesnis jo likimas nėra žinomas.