Paminklas sovietų karo belaisviams

Paminklinis akmuo Paneriuose nužudytiems Raudonosios armijos karo belaisviams buvo pastatytas 1996 m. tuomečio Panerių memorialo vadovo Algio Karoso iniciatyva. Paminklinis akmuo stovi greta įvairaus dydžio duobių-apkasų. Ant paminklo yra užrašas lietuvių kalba: „ŠIUOSE APKASUOSE 1941 METAIS NUO LIGŲ / IR BADO / MIRĖ 7514 ĮVAIRIŲ TAUTYBIŲ / RAUDONOSIOS ARMIJOS KARIŲ / KARO BELAISVIŲ“.

Tikslus Paneriuose nužudytų karo belaisvių skaičius nėra žinomas. Ant paminklo esantis aukų skaičius iki šiol lieka diskutuotinas. Sovietiniuose šaltiniuose kalbama apie 5 000 Paneriuose nužudytų karo belaisvių. Apie masines kapavietes Paneriuose 1944 m. rugpjūtį Sovietų ypatingajai komisijai paliudijo išlikę gyvi Sonderkommando 1005A komandos nariai. Yra duomenų, jog Paneriuose už veiklą pogrindyje buvo sušaudyta grupė sovietų armijos karininkų žmonų, 1941 m. vasarą nespėjusių kartu su savo vyrais pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą. 1942–1943 m. jos buvo laikomos koncentracijos vietose Vilniaus mieste. Tarp aukų buvo ir sovietų antinacistinio pogrindžio kovotojų ir ryšininkų, sugautų ir atvežtų į Panerius iš Rytų Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos.

Įvairių tautų Raudonosios armijos karo belaisvių žudynės pagal aukų skaičių yra antrasis po Holokausto nacių nusikaltimas okupuotoje Lietuvoje. Vokiečių istoriko Christopho Dieckmanno duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo nužudyta mažiausiai 168 000–172 000 karo belaisvių, didžioji dauguma – 1941 m. Vilniuje ir Vilniaus regione. Didžiausios karo belaisvių koncentracijos stovyklos šiame regione veikė Naujojoje Vilnioje ir Bezdonyse.