Sovietinis obeliskas
Šioje vietoje Holokaustą išgyvenusių žydų lėšomis 1948 m. gegužę buvo pastatytas pirmasis paminklas nužudytų žydų atminimui su įrašais rusų ir jidiš kalbomis. Paminklo įrašas jidiš kalba nurodė, jog paminklas skirtas „Amžinam atminimui šventųjų kankinių – Vilniaus ir kitų vietovių žydų, žuvusių nuo hitlerininkų fašistų žudikų, žmonijos priešų, rankų“. Toliau tekste pateikiama biblinė citata hebrajiškai: „Jų kraujas šaukia iš žemės. Dievas teatkeršija už šiuos šventuosius kankinius. 5704 m. Menachemo Avo mėn. 1 d. [1944 07 01]. Tebūnie jų sielos įpintos į gyvybės mazgą.“ Rusiškas teksto vertimas skambėjo kitaip: „Amžinam žydų, žuvusių nuo vokiečių fašistinių žudikų rankų, aršiausių žmonijos priešų, atminimui. 1941 liepa–1944 liepa.“ Paminklo projektą paruošė dailininkas Michailas Kleinas, paminklo įrašus – rabinas Chaimas Šifrinas ir Vilniaus religinės žydų bendruomenės pirmininkas Grigorijus Kabas. Sovietų saugumo pažymoje rašoma, kad paminklas kainavęs 70 000–80 000 rublių, iš kurių 15 000 surinko žydų religinė bendruomenė, o likusius – kiti bendruomenės nariai. Paminklo pastatymą inicijavo bendruomenės nariai Davidas Gordonas, Ilja Eišišokas ir Davidas Žitomirskis. Religinį atspalvį turintis įrašas jidiš ir hebrajų kalbomis užkliuvo sovietų cenzoriams ir saugumui, kaip ir tai, jog įrašai skirtingomis kalbomis skiriasi. Tai buvo palaikyta žydų nelojalumo ir nacionalizmo apraiškomis. Siekiant sustabdyti bet kokias žydų viešojo veikimo iniciatyvas, paminklo iškilmingai atidengti neleista, nors žydų bendruomenė tikėjosi tai padaryti per Jom Kipurą.
Vietoj 1948–1952 m. Kremliaus inicijuotos antisemitinės kampanijos metu pašalinto paminklo, pastatytas sovietinis obeliskas su užrašu „Fašistinio teroro aukoms“ , kuris atspindėjo sovietų valstybės vykdytą atminimo politiką, niveliavusią visas nacių režimo aukas, įvardijant jas bendromis „tarybinių piliečių“, „tarybinių žmonių“, „taikių gyventojų“, „Lietuvos gyventojų“, „vyrų, moterų ir vaikų“ sąvokomis.
Šis obeliskas yra seniausias atminimo ženklas memorialo teritorijoje. Prie jo renkamasi gegužės 8 d. minint Antrojo pasaulinio karo pabaigą, taip pat romų genocido dieną rugpjūčio 2 d.